Lyfjanotkun og andleg veikindi.

Į fréttavef rśv 20. febrśar s.l. er frétt um samanburš į lyfjanotkun milli OECD-žjóša og lyfjanotkunar ķslendinga, nišurstašan er aš ķslendingar nota mun meira af lyfjum en OECD-žjóširnar.  Notkun ķslendinga į žunglyndislyfjum er t.d. tvöfalt meiri en mešaltal OECD-žjóša.  Įriš 2014 fengu t.d. 41.000 ķslendingar eša 12,5% žjóšarinnar įvķsaš žunglyndislyfjum a.m.k. einu sinni į įrinu.  Žetta er talsvert meiri notkun en į hinum Noršurlöndunum og umtalsvert meira en ķ öšrum OECD-löndum žar sem mešaltališ įriš 2013 var 5,8%.  Žaš kemur fram į fréttavef rśv aš žaš hefur oršiš grķšarleg aukning į notkun tauga-og gešlyfja hér į landi.  Įriš 1989 notušu 12,9% ķslendinga slķk lyf, en 2014 var hlutfalliš komiš uppķ 35,7%, žetta er nęstum žvķ žreföldun.  Undir žennan lyfjaflokk falla m.a. žunglyndislyf, verkja-og svefnlyf og kvķšastillandi lyf.  Notkun žessara lyfja hefur aukist hlutfallslega meira hér į landi en mešal annara žjóša og er svefnlyfjanotkun töluvert meiri hér en hjį öšrum Noršurlandažjóšum.  Įriš 2014 fengu um 30.000 ķslendingar įvķsaš sterkum verkjalyfjum,  33.000 fengu svefnlyf og 7.500 fengu örvandi lyf.  Ólafur B. Einarsson verkefnastjóri hjį Embętti landlęknis segir į vef rśv ,,aš engar haldbęrar skżringar vera sem geti śtskżrt žennan mun į Ķslandi og öšrum žjóšum.  Fyllsta įstęša sé til aš kanna žennan mun m.a. hvort veriš sé aš veita hér öšruvķsi žjónustu eša hvort eftirlit meš įvķsunum lyfja sé strangara ķ öšrum löndum".  Ólafur segir žaš óvķst aš žetta endurspegli raunverulegt algengi žunglyndis, lyfin eru stundum notuš viš ADHD, žaš skżri žó ekki žennan mun, žaš sama er gert ķ öšrum löndum.  Ummęli Ólafs B. Einarssonar um aš engar haldbęrar skżringar skżri žennan mun į Ķslandi og öšrum žjóšum, gefa tilefni til aš staldra viš og skoša nįnar, hann spyr einnig hvort veriš sé aš veita öšruvķsi žjónustu hér?.  Svar mitt er jį, žaš er veriš aš veita öšruvķsi žjónustu ķ gešheilbrigšiskerfinu hér en ķ nįgrannalöndunum, žaš skżrir žessar miklu lyfjagjafir hér į landi umfram žaš sem er ķ nįgrannalöndunum. Ašgengi hér aš sįlfręšingum hefur veriš erfitt į mešan t.d. Bretar hafa bošiš uppį frķa sįlfręšižjónustu frį įrinu 2008, svķar hafa t.d. veriš meš kerfi persónulegra umbošsmanna frį sķšustu öld og önnur śrręši eru mun fjölbreyttari ķ nįgrannalöndunum en hér į landi. Žetta gerir žaš aš verkum aš lyfjanotkun er mun minni ķ nįgrannalöndunum en hér į landi, gešheilbrigšiskerfiš hjį okkur er barn sķns tķma og į eftir ķ žróuninni ķ mešferš margra gešsjśkdóma. Ólafur B. Einarsson verkefnastjóri hjį landlęknisembęttinu mį gjarnan hafa žetta ķ huga žegar hann veltir fyrir sér mikilli lyfjanotkun hér mišaš viš nįgrannalöndin.


Lęknisfręši fortķšar og /eša nśtķmans.

Linn Getz  ,,lęknisfręšin hefur mįlaš sig śt ķ horn meš žvķ aš einblķna um of į lķffręši lķkamans og hunsa mikilvęgi ęvisögu og umhverfis sjśklinga.  Linn Getz bendir į aš nżjustu rannsóknir renni stošum undir aš huga beri aš ašstęšum fólks žegar lķkamlegir kvillar eru teknir til skošunar".  Linn Getz er norsk hśn er trśnašarlęknir landsspķtalans og dósent ķ heimilislęknisfręši viš hįskólann ķ Noregi, hśn hefur bśiš hér į landi frį 1996, hśn er gift Jóhanni Įgśst Siguršssyni prófessor ķ heimilislękningum.  Ķ febrśar s.l. las ég athyglisverša grein į vefsķšu Hugarafls, žaš er vištal viš framangreinda Linn Getz en hśn hlaut norręnu rannsóknarveršlaunin ķ heimilislęknisfręši įriš 2011 fyrir brautryšjendastörf į framangreindu sviši.  Ég dįist aš hugrekki žessara merkilegu konu sem Linn Getz er, žaš eru ekki margir lęknar hér į landi sem žora aš opinbera žį skošun (ef žeir eru į žeirri skošun) aš umhverfisžęttir spila stórt hlutverk į bęši lķkamlega og andlega heilsu.  Linn Getz segir m.a.  ,,Mig hefur langaš til aš varpa ljósi į žaš aš ęvi fólks og ašstęšur hafa lķffręšileg įhrif į lķkamann.  Tungutak lęknisfręšinnar hefur hins vegar varla leyft žessa nįlgun undanfarna įratugi.  Nś hafa hins vegar birst rannsóknir śr heimi nįttśruvķsinda , sem sżna fram į įhrif umhverfis, uppeldis og atlętis į lķkama fólks og heilsu". Mér hefur oft fundist lęknisfręšin śti į tśni žegar er veriš aš dęla endalausum lyfjum ķ einstaklinga žegar oft mį rekja vandamįliš til umhverfisins eša tiltekinna atburša.  Linn Getz lętur ekkert stoppa sig ķ aš endurskrifa nżjar grundvallarįstęšur fyrir heilsubresti (bęši lķkamlegum og andlegum).  Hśn heldur įfram og segir  ,,žaš lįta nęrri aš innan lęknastéttarinnar hafi stundum lķtiš veriš gert śr lęknum sem hafi sżnt įhuga ęvisögu og lķfsskilyršum sjśklinga sinna.  Nśna sżna rannsóknir hvernig lķfsreynslan skrifi sig inn ķ lķkamann og hafi vķštęk įhrif į heilsu og sjśkdóma.  Žvķ hśn fįi mjög žakklįt višbrögš viš fyrirlestrum sķnum fyrir lękna sem žakka henni fyrir innblįstur og hvatningu til aš ręša viš sjśklinga.  Lęknar segja mér aš žeim hafi lišiš eins og ķ spennitreyju, allt hafi gengiš śt į lķffręši lķkamans og ašstęšur fólks ekki įtt aš skipta mįli.  Hugur og lķkami eru órjśfanleg heild og žaš sem viš upplifum getur haft mikil įhrif į lķkama okkar.  Žaš er t.d. ekki óalgengt aš žeir sem žjįst af vöšvaverkjum eša vefjagigt eigi sér erfiša fortķš", segir Linn Getz.  Hśn slęr hvergi af, Linn Getz heldur įfram og segir t.d. "gagnrżnivert  aš lķta į žunglyndi sem bara lķffręšilegan sjśkdóm sem spretti upp įn utanaškomandi skżringa".  Žaš er stórkostlegt aš heyra vel menntašan lękni tala svo opinskįtt og skorinort um kollega og eigin menntun, lżsingar Linn Getz koma ekki į óvart žaš hefur lengi veriš vitaš aš sumir lęknar hafa ekki hugrekki til aš fara fram meš nżjungar sem eru ekki almennt višurkenndar ķ lęknasamfélaginu enn sem komiš er. Sumir lęknar eru ķ spennitreyju og hreinlega kśgašir af félögum til aš žegja um nżjungar sem snerta allt annaš en lķffręšilega žętti. Lęknisfręšin hefur notast viš gamaldags ašferšir žar sem allt mišast viš lķkamann og žeir lķta jafnvel į manninn eins og vél sem žarf aš tjasla uppį öšru hvoru. Linn į sannarlega kollgįtuna og ég vona aš hśn nįi eyrum sem flestra kollega sinna žvķ žį mun mešferš viš mörgum sjśkdómum breytast mikiš og einnig afstašan til sjśkdóma sem er sannanlega tķmabęrt. Ķ žessari blogggrein styšst ég viš greinina į vefsķšu Hugarafls, Sigrķšur Björg Tómasdóttir tók vištališ viš Linn Getz sem ķ upphafi byrtist į vķsi.is 13. įgśst 2011.


Nżja gešheilbrigšisstefnan- börn og ungmenni.

Ķ nżju gešheilbrigšisstefnunni sem į aš gilda ķ fjögur įr eša 2016-2020 eru nokkrir lišir žar sem sérstaklega er tekiš į mįlum barna og ungmenna.  Lišur A.6 fjallar um aš göngudeild BUGL verši efld og fjölgaš verši sérhęfšu starfsfólki į göngudeild ķ žeim tilgangi aš koma ķ veg fyrir aš biš verši eftir žjónustu į göngudeild.  Til margra įra hefur fólk žurft aš bķša ķ allt aš 18. mįnuši eftir aš fį žjónustu, į BUGL voru t.d. 120 börn į bišlista ķ lok įrs 2015.  Markmišiš skv. nżju gešheilbrigšisstefnunni er aš įriš 2020 verši ekki bišlisti eftir žjónustu į göngudeild BUGL.  Žaš mį sętta sig viš aš yfirvöld vinni ķ žvķ nęstu fjögur įrin aš endurskipuleggja starfiš į göngudeild ķ žeim tilgangi aš eyša bišlistum fyrir įriš 2020.  Žaš hefur til fjölda įra rķkt neyšarįstand žegar kemur aš žvķ aš žjónusta börn og ungmenni meš gešheilsuvanda.  Žaš er ekki bara langur bišlisti eftir žjónustu į BUGL, undir lok įrs 2015 bišu 208 börn eftir žjónustu į Greiningar-og rįšgjafarstöš og ķ lok įrs 2015 bišu 390 börn eftir žjónustu į Žroska-og-hegšunarstöš (žessar tölur koma fram ķ nżrri skżrslu Rķkisendurskošunnar).  Žaš eru alla jafna hundrušir barna į bišlistum hverju sinni, žetta er algerlega óvišunnandi įstand sem getur haft miklar og erfišar afleišingar fyrir žessa einstaklinga inn ķ framtķšina.  Ķ janśar s.l. žegar ég skrifa um nżju gešheilbrigšisstefnuna į blogginu tek ég fram aš žaš vanti įkv. žętti inn ķ stefnuna žar į mešal er betri žjónusta fyrir börn og engmenni.  Žaš er jįkvętt aš eyša bišlistum į BUGL į nęstu fjórum įrum en žaš er slęmt įstandiš vegna bišlista bęši į Greiningarstöšinni og Žroska-og hegšunarstöš. Žaš hefši aušvitaš įtt aš taka į bišlistum į öllum žessum stöšum ķ einu į nęstu fjórum įrum, žaš mį ekki lįta börn og ungmenni bķša į bišlistum žegar um gešheilsuna er aš ręša, žaš žarf alltaf snemmtęka ķhlutun žegar gešheilsuvandi kemur ķ ljós hjį börnum eša unglingum.  Žess mį geta aš žaš kemur fram ķ skżrslu Rķkisendurskošunnar aš tilvķsanir til Žroska-og hegšunarstöšvar hefur fjölgaš mikiš frį įrinu 2007-2015, tilvķsunum hefur fjölgaš śr 300 ķ 450.  Tilvķsanir į Bugl standa nokkurnvegin ķ staš undanfarin įr žęr eru um 600 og tilvķsanir į Greiningar-og rįšgjafarstöš hafa fariš śr 300 ķ 350 frį 2010-2014.  Žaš er ljóst aš žeim börnum sem žurfa žjónustu vegna gešheilsuvanda mun ekki fara fękkandi į nęstu įrum, yfirvöld eiga aš nota nęstu fjögur įr ķ aš móta langtķma gešheilsustefnu fyrir börn og ungmenni aš 19 įra aldri.  Žaš er gķfurlega mikilvęgt aš gešheilsuvandi žessa hóps flytjist ekki meš žeim yfir į fulloršins įr, žaš er gķfurlega mikill fjįrhagslegur sparnašur fyrir rķki og sveitarfélög aš veita žessum hópi öfluga žjónusta strax og veršur vart viš gešheilsuvanda fyrir utan meiri lķfsgęši til frambśšar.  Ég vil aš lokum vekja athygli į liš B.2 ķ gešheilsustefnunni žar segir  ,,Settur verši į fót starfshópur til aš gera tillögur um gešręktarstarf ķ skólum.  Markmiš:  Aš ķ lok įrs 2017 liggi fyrir tillögur um innleišingu gešręktarstarf ķ leik-grunn-og framhaldsskólum.  Framkvęmd: Starfshópurinn fari yfir stöšu gešręktarstarfs ķ skólum, žęr ašferšir sem žar eru notašar og skoši hversu vel žęr eru studdar rannsóknum.  Einnig veršur greint hvaša žjįlfun og fręšsla fer nś fram um žroska barna, gešheilsu og gešrękt ķ skólastarfi og menntun kennara og nįmsrįšgjafa.---Starfshópurinn skili nišurstöšum ķ lok įrs 2017."  Žetta er žörf og góš nżjung ķ gešheilsumįlum žjóšarinnar, žaš er mikilvęgt aš móta samręmda mešferšarstefnu ķ framhaldinu fyrir börn og ungmenni.  Žaš segja tęplega 20% grunnskólanema ķ 8-10 bekk aš andleg heilsa sé ekki mjög góš eša góš, žaš er varhugaverš nišurstaša sem žarf aš bregšast viš.


Įrangur 70% ķ sįlfręšimešferšum į heilsugęslustöš.

Heilbrigšisrįšherra upplżsti um žaš fyrir nokkru sķšan aš fyrirmyndin aš žvķ aš rįša sįlfręšinga inn į heilsugęslustöšvarnar sé komin frį Bretlandi.  Bretar tóku upp žį stefnu ķ gešheilbrigšismįlum įriš 2008 aš bjóša uppį frķa sįlfręšimešferš į heilsugęslustöšvum.  Bretar hafa žį lķklega stašiš frammi fyrir svipušum stašreyndum og viš ķslendingar,  ž.e. aš mikill fjöldi fólks sem leitar til heilsugęslunnar er meš einkenni sem mį rekja til gešręnna erfišleika eins og kemur fram ķ blogggreininni hér į undan.  Fyrir nokkrum vikum sķšan  (er žvķ mišur ekki meš dagsetningu) var į fréttavef rśv vitnaš ķ David M. Clark en hann er professor viš Oxford hįskóla og rįšgjafi Breska heilbrigšisrįšuneytisins į sviši gešheilbrigšismįla.  Ķ  žessari frétt į fréttavef rśv segir hann ,,žetta er engin spurning, frį efnahagslegum sjónarhóli er frįleitt aš taka ekki upp žessa stefnu, sérstaklega ef efnahagsįstandiš er bįgt.  Breska gešheilbrigšisstefnan sparar rķkinu gķfurlegar fjįrhęšir og eykur hamingju fólks til muna".  Ég hef til margra įra veriš į žeirri skošun aš menntun sįlfręšinga hér į landi hefur ekki notiš veršskuldašrar viršingar og žeir hafa allt of mikiš falliš ķ skuggann af gešlęknum.  Hingaš til hefur gešmešferš hér į landi einkennst af stęrstum hluta af einsleytni (lyfjamešferš) žegar kemur aš mešferšarformum, mį hiklaust rekja žaš m.a. til žess hve gešlęknar hafa haft mikil rķkjandi įhrif innan gešheilbrigšiskerfisins, mannaušurinn sem felst ķ menntun sįlfręšinga hefur veriš mjög vannżttur og lķtils metin.  Žaš kętir mig óneytanlega aš fį nśna stašfestingu į aš žaš nęst 70% įrangur ķ sįlfręšimešferšum į einni heilsugęslustöš į Bretlandi aš sögn į fréttavef rśv.  Į nęstu įrum stefna Bretar aš žvķ aš nį 70% įrangri meš sįlfręšimešferšum į fleiri heilsugęslustöšvum.  Žetta er frįbęr įrangur og mį furšu sęta aš sįlfręšimešferšir skuli hafa veriš allt of lķtiš notašar hingaš til.  Žaš kom fram ķ einum Kastljósžętti nśna ķ febrśar aš žaš fer nśna fram lķfleg umręša ķ Bandarķkjunum um önnur mešferšarśrręši en lyfjagjafir viš įkv. gešręnum einkennum.  Žaš er komin tķmi til, žessi umręša hefur ašeins aš litlu leyti nįš inn ķ opinbera umręšu hér į landi,  ég trśi žvķ aš žessi umręša verši meira įberandi žegar bśiš veršur aš innleiša ķ meira męli sįlfręšimešferš inni į heilsugęslustöšvunum hér į landi.  Sįlfręšingar eiga aš vera kröfuharšari sérfręšingar ķ opinberri umręšu um žennan mįlaflokk, žeir hafa meira en góš efni į aš hreinlega setja sig į hįan hest ķ umręšunni.  Professor David M. Clark talar einnig um aš žaš spari gķfurlegar fjįrhęšir aš bjóša uppį frķa sįlfręšimešferš,  žetta er eitthvaš sem kemur ekki į óvart og hef ég m.a. skrifaš um žessa augljósu stašreynd hér į blogginu.  Ég get upplżst um aš fyrir hverja krónu sem er eytt ķ mešferš sem ber įrangur sparast tvęr krónur, žetta safnast žegar saman kemur og veršur aš gķfurlega hįum fjįrhęšum žess vegna er mikilvęgt aš sem flestir sem eiga viš andlega vanlķšan aš strķša leiti eftir ašstoš.  Žaš felst mikill įvinningur ķ aš opna umręšuna um žann falda heim sem hefur einkennt andleg veikindi, en žaš horfir til bóta žvķ aš s.l. tvö įr hefur oršiš vakning um žessi mįl og er afskaplega gaman aš sjį hve fjölmišlar hafa veriš virkir ķ aš taka į žessum mįlaflokki. 


Merkileg tķšindi į lęknadögum

Į fréttavef ruv 3.janśar s.l. kom fram aš lęknadagar voru haldnir ķ janśar s.l. og kom fram ķ fréttinni aš Magnśs Haraldsson gešlęknir hafi flutt fyrilestur į lęknadögum, žaš komu fram sérstaklega athyglisveršar upplżsingar sem eru žess virši aš vekja athygli į.  Magnśs sagši m.a. aš meira en žrišjungur žeirra sem leita į heilsugęslustöšvar eru meš einkenni sem ekki er hęgt aš finna skżringu į (lķkamleg einkenni).  Žetta er mikill fjöldi fólks, žaš hefur lengi veriš vitaš aš sįllķkamlegir sjśkdómar eru algengir en aš meira en žrišjungur žeirra sem leita til heilsugęslunnar skuli vera meš sįllķkamlega sjśkdóma kemur į óvart. Žaš er žess virši aš fara ķ smį talnaleik til aš gera sér betur grein fyrir hve žetta er óhemju mikill fjöldi.  Viš getum gefiš okkur aš lęknir ķ fullu starfi sinni sjśklingum ķ sex og hįlfa klukkustund į dag og ein og hįlf klukkustund fer ķ matarhlé, kaffihlé og fundi.  Ef žessi lęknir tekur į móti sjśklingum į fimmtįn mķnśtna fresti ķ sex og hįlfa klukkustund žį tekur hann į móti u.ž.b 26 sjśklingum į dag, af žessum 26 sjśklingum eru žį u.ž.b. 9 sjśklingar meš sįllķkamlega sjśkdóma.  Į viku tekur žessi heilsugęslulęknir į móti u.ž.b. 45 einstaklingum sem eru meš sįllķkamlega sjśkdóma og į einum mįnuši tekur hann į móti u.ž.b 180 einstaklingum sem eiga viš sįllķkamlega sjśkdóma aš glķma.  Į heilsugęslu žar sem eru t.d. žrķr lęknar starfandi žeir taka į einum mįnuši į móti samtals u.ž.b. 540 einstaklingum meš sįllķkamlega sjśkdóma, žaš er greinilegt aš į įri hverju leita tugžśsundir einstaklinga į heilsugęsluna meš sįllķkamleg veikindi. Inni ķ žessum lauslega śtreikningi eru žeir ekki taldir meš sem fara į sķšdegisvaktina meš sįllķkamleg einkenni.  Ég ķtreka aš žetta eru tölur sem mį ekki styšjast viš sem heilagan sannleik, žęr gefa ašeins hugmynd um hve gķfurlega mikill fjöldi fólks į viš andlega erfišleika aš strķša. Hvaš veršur um allan žennan fjölda?  margir eru ķ afneitun og verša fślir śt ķ lękninn fyrir aš greina žį meš andlega erfišleika og gera ekkert ķ sķnum mįlum,ég hef grun um aš mikill meiri hluti žessa hóps geri ekkert ķ mįlinu vegna eigin og annarra fordóma.  Žaš mį taka žaš fram aš ķ gešlęknisfręšinni er skilgreindur flokkur sjśkdóma sem kallašir hafa veriš lķkömunarraskanir eša Somatic symtom disorders, žetta eru sįllķkamlegir sjśkdómar. Žaš kom lķka fram ķ frétt ruv aš į lęknadögum var greint frį merkilegum tķšindum ,,lęknavķsindin eru aš įtta sig į žvķ aš samspil hins gešręna og lķkamlega sé flóknara og samtvinnašra en lengst hefur veriš tališ.  Ķ vissum tilfellum žurfi sjśklingar į mešferš hjį gešlękni eša sįlfręšingi aš halda".  Aš samspil hins gešręna og lķkamlega eša sįlar og lķkama sé samtvinnašra en lengst af hefur veriš tališ, žaš eru įratuga gömul hversdagsvķsindi sem hafa alltaf vitaš af miklu samspili milli sįlar og lķkama, enda blasa tilfellin mjög oft viš manni žar sem er augljóst aš sumir einstaklingar sem finna til lķkamlegra einkenna eiga viš sįlręna erfišleika aš strķša. Aš žetta skuli nśna fyrst įriš 2016 vera aš koma frį lęknavķsindunum er dulķtiš magnaš, en batnandi manni er best aš lifa.  En žessi stašreynd aš lęknavķsindin eru aš uppgötva samspiliš milli sįlar og lķkama er merkileg fyrir žęr sakir aš gešlęknar hafa hingaš til byggt gešmešferš nęr eingöngu į lyfjum og sjśkrahśsdvölum eins og er gert žegar um lķkamlega sjśkdóma er aš ręša.  Žetta getur žżtt breytta afstöšu lękna til mešferšarśrręša viš gešręnum kvillum, žessi nżja afstaša lękna til samspilsins milli lķkama og sįlar er stór merkileg, lęknavķsindin hafa alltaf haft žį afstöšu til mannsins aš hann sé lķkami og alla kvilla mį rekja til raskana į starfsemi lķkamans.  Ég trśi varla aš žaš sé loks komiš aš žeim merkilegu tķmamótum aš lęknavķsindin stigi svona mikilvęgt skref inn ķ breytta tķma ķ skilgreina hvaš mašurinn er, sįl og lķkami.  Žaš er viš hęfi aš lįta žann framsżna lękni Vilhjįlm Ara Arason eiga sķšasta oršiš ķ žetta sinn og geri ég žau orš aš mķnum, hann segir į netinu aš hann vilji  ,,gott og réttlįtt heilbrigšiskerfi og skynsamlega notkun lyfja, fjölga strax sįlfręšingum og félagsrįšgjöfum į heilsugęslustöšvunum".  Svo mörg eru žau orš.


ADHD-lyf. Ofnotkun-misnotkun.

Aš undanförnu hefur töluvert veriš rętt og ritaš opinberlega um ADHD og lyf sem gefin eru viš athyglisbresti og/eša ofvirkni.  Lyfin sem eru gefin viš ADHD eru metżlfenidatslyf į borš viš Rķtalķn, Rķtalķn Uno og Conserta.  Žessi tilteknu lyf eru gķfurlega mikiš notuš hér į landi, žau eru žrefalt meira notuš hér en ķ nįgrannalöndunum og misnotkun į žeim er einnig tķšari hér į landi en ķ nįgrannalöndunum.  Skólafólk hér į landi hefur veriš stašiš aš žvķ aš nota lyfin į prófatķš og į įlagstķmum žótt žaš sé ekki greint meš ADHD.  Samkvęmt tölum frį SĮĮ žį misnota 200-300 manns žessi lyf aš stašaldri hér į landi,  žetta eru fķklar sem SĮĮ hefur meš aš gera.  Žessi lyf eru lyfsešilskyld og liggur žaš žvķ ljóst fyrir aš einhverjum lęknum er laus höndin viš aš įvķsa žessum metżlfenidatslyfjum.  Į fréttavef  rśv segir Ólafur B. Einarsson verkefnastjóri į sviši eftirlits og frįvika hjį landlęknisembęttinu aš žaš sé talsvert um aš lęknar įvķsi mun stęrri skömmtum af lyfjunum en ešlilegt getur talist. Ólafur B. Einarsson stašfestir einnig aš lęknar hafa veriš įminntir eša sviptir lyfjaleyfi fyrir aš hafa įvķsaš lyfjunum óhóflega, landlęknisembęttiš vill ekki stašfesta hvaš žessir lęknar eru margir.  Stefįn Karl Stefįnsson segir į netinu ,,lęknastéttin veršur aš stķga fram og benda į žessa menn žvķ žaš vita allir hverjir žeir eru".  Žaš kemur einnig fram į fréttavef rśv aš ,,Hin virta Cochrane-rannsóknamišstöš birti nżveriš nišurstöšur kerfisbundnar śttektar į žeim rannsóknum sem fyrir liggja um virkni lyfjanna.  Nišurstašan var į žį leiš aš rannsóknir į virkni lyfjanna vęru ófullnęgjandi og žvķ ósannaš hvort žau kęmu aš gagni".  Į fréttavef rśv er vištal viš Žórgunni Įrsęlsdóttir formann Gešlęknafélags Ķslands, hśn segir aš žaš hafi ekki veriš sżnt fram į aš eingöngu markžjįlfun eša sįlfręšimešferš gefi marktękan įrangur.  Hśn segir skżrt aš lyfin virki, hśn segir  ,,žaš er bśiš aš sżna fram į žaš meš óyggjandi hętti.  Žaš er alltaf hęgt aš leika sér meš tölur eša aš benda į aš einhver rannsókn sé ekki fullkomin".  Žórgunnur segir aš žaš hafi ekki veriš sżnt fram į aš eingöngu markžjįlfun eša sįlfręšimešferš gefi marktękan įrangur.  Hér žegar um markžjįlfun eša sįlfręšimešferš er aš ręša žį finnst henni mikilvęgt aš rannsókn hafi sżnt fram į marktękan įrangur og er ég henni sammįla, en hefur Žórgunnur kynnt sér aš einhverju rįši nišurstöšur śr mešferš meš markžjįlfun eša sélfręšimešferš?.  Žórgunnur er ķ mótsögn viš sjįlfa sig žegar hśn segir ,,žaš er alltaf hęgt aš leika sér meš tölur eša aš benda į aš einhver rannsókn sé ekki fullkomin".  Hér finnst Žórgunni ekki mikiš mark takandi į tölum og henni finnst greinilega ķ lagi aš  ,,einhver rannsókn sé ekki fullkomin".  Hśn er ekki tilbśin til aš višurkenna markžjįlfun eša sįlfręšimešferš sem einn möguleika ķ mešferš viš ADHD vegna žess aš hśn segir įrangur ekki marktękan vegna žess aš rannsóknir skorti.  En žegar um lyf er aš ręša žį gerir hśn lķtiš śr tölum og rannsóknum ef nišurstašan sżnir žaš óvķst hvort lyfin virki sem skyldi.  Žessi afstaša og mótsögn Žórgunnar til annars vegar rannsókna į markžjįlfun og sįlfręšimešferša og hins vegar rannsókna į lyfjamešferš er dęmigerš fyrir marga lęknismenntaša einstaklinga.  Grunnnįm lękna mišast viš aš lękna lķkama sem er eingöngu samansettur śr föstum efnum sem mį efnagreina meš nżjustu tękni og lyf er bśin til śr efnum sem virka (oft meš misalvarlegum aukaverkunum) į efnin sem lķkaminn er samsettur śr. Almennt višurkenna lęknar sįl-lķkamlega sjśkdóma, en žaš eru vel žekkir og višurkenndir sjśkdómar sem geta veriš meš żmsum hętti, žessir sįl-lķkamlegu sjśkdómar eru algengir og žeir stafa af andlegu įlagi, streitu, ofrynslu t.d. Žessar višurkenndu stašreyndir um sįl-lķkamlega sjśkdóma segja okkur aš andlegt įstand hefur mikil įhrif į lķkamann og getur hęglega valdiš slęmum veikindum.  Žetta segir aš žaš megi vinda ofan af mörgum lķkamlegum kvillum sem stafa af sįl-lķkamlegum orsökum meš sįlfręšimešferšum og öšrum mešferšarformun en lyfjamešferšum.  Örvandi lyf eins og methylphenidat sem eru notuš viš ADHA lękna ekki orsökina heldur geta žau dregiš śr einkennum.  Žį spyr ég hvort sé ekki skynsamlegt aš stunda einhvers konar sįlfręšimešferš samhliša inntöku į örvandi lyfi? er ekki jafnvel mögulegt aš nį įrangri meš orsökina ķ gegnum sįlfręšimešferš? kenna einstaklingunum aš nį tökum į žeim ašstęšum sem eru lķklegar til aš magna upp einkenni sjśkdómsins?.  Žaš er mķn skošun aš methylphenidatlyf virki eins og mörg önnur lyf ž.e.a.s. žaš er einstaklingsbundiš hvernig mörg lyf virka og hvort žau virka.  Žaš er lķka mķn skošun aš žaš er alltaf besti kosturinn aš uppręta orsökina og žaš mį ansi oft gera ķ gegnum sįlfręšimešferšir, örvandi lyf vinna ekki į orsökinni heldur einkennum.  Aš lokum vil ég benda į vel žekktar mögulegar aukaverkanir af örvandi lyfjum ,  žęr eru t..d. magaverkir, höfušverkir, skapstyggš eša kvķši, lystarleysi, erfišleikar meš svefn, bakslag (žegar einkenni ADHD versna, önuglyndi, pirringur, óhlżšni, meiri hreyfižörf), dregiš getur śr hęšar- og žyngdaraukningu hjį börnum.  Huggulegur listi aukaverkanna af ADHD-lyfjum, en ég tek ofan fyrir heilbrigšisrįšherra aš ętla aš rįša fleiri sįlfręšinga inn į heilsugęslustöšvarnar. 


,,Tölum um börnin"

Ķ nżju gešheilbrigšisstefnunni ķ liš A,4 er sagt frį verkefni sem veršur komiš ķ framkvęmd į nęstu tveimur įrum innan heilbrigšis,- félags- og menntakerfis.  Žetta verkefni heitir  ,,Tölum um börnin", fjölskyldubrśin veršur aš fullu komin til framkvęmda įriš 2018 og veršur innleidd į 70% heilsugęslustöšva įriš 2018.  Markmišiš meš žessari fjölskyldubrś er ,,Aš draga śr hęttu į aš gešheilsuvandi flytjist milli kynslóša meš žvķ aš veita einstaklingum meš gešraskanir og fjölskyldum žeirra fręšslu og meta žörf fyrir stušning ķ uppeldishlutverki žeirra.  Styšja börn fólks meš gešraskanir ķ samręmi viš aldur og žroska."  Framkvęmd žessa nżju stefnu inni į heilsugęslustöšvunum sér teymi sérfręšinga um, žeir munu žjįlfa starfsfólk heilsugęslu ķ žeim vinnubrögšum sem verkefniš gerir kröfu til.  Žaš er löngu tķmabęrt aš yfirvöld móti stefnu ķ aš styšja einstaklinga sem eiga viš gešheilsuvanda aš strķša og eru meš barn eša börn į framfęri.  Til fjölda įra hafa žessir einstaklingar veriš hręddir viš aš eiga samskipti viš borg eša rķki af ótta viš aš fjölskyldunni verši sundraš og börnin tekin af žeim.  Žessi ótti hefur ekki veriš įstęšulaus, tilfellin eru mörg žar sem yfirvöld hafa veriš meš krepptan hnefa į lofti og sundraš fjölskyldum einstaklinga sem eiga viš gešheilsuvanda aš sreķša.  Žaš er stór sigur unnin meš framangreindu įkvęši ķ nżju gešheilsustefnunni, loks er komin vķsir aš faglegri, nśtķmalegri og manneskjulegri stefnu yfirvalda gagnvart framangreindum hópi einstaklinga.  Žaš hefur gengiš vel aš ašstoša lķkamlega fatlaša einstaklinga viš barnauppeldi og žaš er engin įstęša til aš ętla annaš en aš žaš muni einnig ganga vel aš ašstoša gešfatlaša viš barnauppeldi.  Meš réttum jįkvęšum faglegum stušningi er aušvelt aš koma ķ veg fyrir aš sundra žurfi fjölskyldum meš tilheyrandi andlegri vanlķšan hjį jafnvel mörgum einstaklingum.  Ég bind vonir viš aš sįlfręšingarnir sem verša rįšnir inn į heilsugęsluna skv. nżju gešheilbrigšisstefnunni fįi žaš hlutverk aš ašstoša og styšja foreldra meš gešheilsuvanda.  Fjölskyldubrśin svokallaša er upplagt verkefni fyrir nżju sįlfręšingana į heilsugęslunni, žaš er varla hęgt aš bęta fleiri verkefnum į žaš starfsfólk sem fyrir er į heilsugęslunni.  Manni sżnist aš starfsfólkiš sem fyrir er į heilsugęslunni hafi meira en nóg į sinni könnu auk žess eru sįlfręšingar sérmenntašir ķ aš sinna verkefnum sem nį yfir gešręna erfišleika.  Žaš er tilefni til aš fagna liš A, 4 ķ nżju gešheilsustefnunni, nśna stendur žaš upp į yfirvöld aš fylgja žessari metnašarfullu stefnu eftir nęstu fjögur įrin.  Nśna žurfa notenda- og hagsmunasamtök aš vera vakandi fyrir aš nżja stefnan komi til framkvęmda į nęstu įrum.


Nż gešheilbrigšisstefna 2016-2020

Ég óska ykkur glešilegs įrs og frišar į nżju įri.  Meš hękkandi sól lķtur loks nż gešheilbrigšisstefna dagsins ljós, žessi nżja gešheilbrigšisstefna kemur til framkvęmda nęstu fjögur įrin eša 2016-2020 og gert veršur rįš fyrir framkvęmd hennar viš gerš fjįrlaga įrin 2016-2020.  Žaš hefur mikill metnašur veriš lagšur ķ undirbśning viš gerš žessarar nżju gešheilbrigšisstefnu og margir veriš kallašir til viš undirbśningin.  Žaš kennir żmissa grasa ķ nżju gešheilbrigšisstefnunni sem er fagnašarefni žvķ hingaš til hefur žróuninn ķ mįlefnum gešfatlašra veriš allt of hęg hér į landi og erum viš eftirbįtar t.d. svķa žegar kemur aš žjónustu viš gešfatlaša einstaklinga.  Meš nżju stefnunni eru stigin skref inn ķ nśtķmann į vissum svišum žjónustunnar, ég lķt į nżju stefnuna sem framsękin įfanga ķ aš jafna stöšu gešfatlašra viš ašra hópa ķ samfélaginu.  Nżja gešheilbrigšisstefnan kveikir vonir um aš betri tķmar séu framundan ķ mįlefnum gešfatlašra en betur mį ef duga skal, žaš eru nokkrir žęttir sem er ekki tekiš į ķ nżju gešheilbrigšisstefnunni, žęttir sem vega žungt ķ mešferšarlegu tilliti.  En meš nżju gešheilbrigšisstefnunni er boltin loks farin aš rślla ķ stórum mįlaflokki sem snertir alla landsmenn meš einum eša öšrum hętti.  Ķ nżju stefnunni kemur t.d. fram aš gešheilsuteymun verši fjölgaš į höfušborgarsvęšinu og nżjum teymum komiš į fót ķ žeim landshlutum sem žau eru ekki til stašar.  Žaš er mikilvęg og nśtķmaleg žróun aš fęra žjónustuna ķ nęrumhverfi žjónustužeganna,  žaš er śt śr öllu korti aš halda įfram aš leggja ķnn į rįndżr sjśkrahśs einstaklinga sem hęglega geta nżtt sé žjónustu gešheilsuteymis.  Reynslan af gešheilsuteyminu ķ Breišholti segir aš innlögunum į rįndżr sjśkrahśs hefur snar fękkaš fyrir utan hvaš žaš er miklu mannesjulegra og ešlilegra aš bjóša uppį žjónustuna ķ nęrumhverfi einstaklinganna.  Ķ greinum mķnum hér į blogginu hef ég talaš um aš žaš sé naušsynlegt aš fjölga sįlfręšingum ķ öllu gešheilbrigšiskerfinu.  ķ nżju gešheilbrigšisstefnunni segir aš žjónusta sįlfręšinga standi til boša į heilsugęslustöšum og heilbrigšisstofnunum sem sinna heilsugęslu ķ samręmi viš samsetningu og stęrš žjónustusvęša.  Žetta er framfaraskref žvķ sįlfręšingar kunna aš beita samtalsmešferš sem virkar vel į algengar tegundir gešraskanna, svo sem žunglyndi og kvķšaraskanir.  Žaš er algerlega śt ķ hött aš byrja į žvķ aš dęla lyfjum ķ einstakinganna (eins og gešlęknar gera gjarnan) žegar mį nį góšum įrangri meš samtalsmešferš.  Žaš er stórt skref ķ įttina aš rįša sįlfręšinga inn į heilsugęslustöšvarnar en žaš hefši žurft aš stķga skrefiš lengra og fjölga sįlfręšingum inni į gešdeildum,  gešdeildir hér į landi eru ennžį staddar į žvķ gamaldagsstigi aš dęla óhóflega miklu magni af lyfjum ķ einstaklinganna įn žess aš reyna ašrar įrangursrķkar mešferšir fyrst.  Žaš er enn ķ dag veriš alfariš aš byggja į mešferš sem tekur einungis į afleišingum (lyf) en žaš er ekki tekiš į orsökinni og žaš sem meira er er aš sjśklingar eru lįtnir vera jafnvel įrum saman į lyfjum įn žess aš önnur mešferš er reynd.  Žaš žarf lķka aš fara aš koma aš žvķ aš rķkiš greiši nišur žjónustu sjįlfstętt starfandi sįlfręšinga eins og žjónusta sjįlfstętt starfandi gešlękna er nišurgreidd.  Į nęstu mįnušum ętla ég aš halda įfram aš skrifa um nżju gešheilbrigšisstefnuna.


Beiting ofbeldis leyfš skv. lögum gagnvart gešsjśkum.

Į heimasķšu gešhjįlpar (gedhjalp.is)  kemur fram ķ einu vištali viš Önnu Gunnhildi Ólafsdóttir framkvęmdastjóra Gešhjįlpar  (ķ grein frį 2014) aš ķslensk lög heimili beitingu ofbeldis gagnvart gešsjśkum.  Ķ greininni vekur Anna Gunnhildur athygli į žvķ aš  38% allra öryrkja į Ķslandi eša um 6400 manns glķma viš gešfötlun og 25% allra vesturlandabśa glķma einhven tķman į ęvinni viš gešröskun aš einhverju tagi.  Anna Gunnhildur segir aš ķ ķslenskum lögum kemur blįtt įfram fram aš ofbeldi sé sjįlfręšissvipting meš lyfjum,  innilokun eša öšrum sambęrilegum hętti og svo annarsstašar segir aš žaš megi naušungarvista og sjįlfręšissvipta fólk į grundvelli gešsjśkdóma segir Anna Gunnhildur.  Hśn segir aš Gešhjįlp hafi barist gegn žvķ aš fólk meš gešsjśkdóma sé beitt ofbeldi,  žaš į ekki aš beita veikt fólk ofbeldi,  Gešhjįlp vill aš allar ašrar leišir séu reyndar įšur en žvingun og ofbeldi er beitt.  Sjįlfręšissvipting er gróft andlegt ofbeldi sem hefur mikil neikvęš įhrif og getur framkallaš streituröskun til langs tķma.  Žaš sem meira er er aš ķ ķslenska gešheilbrigšiskerfinu er žvingunarśrręšinu sjįlfręšissviptingu beitt sem fyrsta śrręši.  Ķ nįgrannalöndunum er mįlum öfugt fariš, žar er borin miklu meiri viršing fyrir mannréttindum einstaklingsins og meiri nęrgętni sżnd.  Ķ nįgrannalöndunum er allt reynt įšur en gripiš er til žeirra ofbeldisfullu žvingunarśrręša sem sjįlfręšissvipting er.  Sérfręšingar ķ gešheilbrigšiskerfinu og žį sérstaklega sumir gešlęknar beita žessu gamaldags śrręši sem sjįlfręšissvipting er ķ allt of rķkum męli hér į landi.  Žaš er allt of mikiš um sjįlfręšissviptingar hér į landi mišaš viš žann fjölda sem į viš gešręnan vanda aš strķša og mišaš viš nįgrannalönd.  Sem žroskažjįlfi meš įratuga reynslu af mįlefnum fatlašra žį er ég mjög hissa į aš enn ķ dag skuli žaš bundiš ķ lög aš žvingunarśrręši eins og sjįlfręšissvipting sé leyfš.  Hér įšur fyrr var skelfilega ķlla bśiš aš fötlušum einstaklingum og voru mannréttindi žeirra fótum trošin og žvingunarśrręši voru mjög algeng og višurkennd af lęknum og žvķ opinbera.  Stašan sem var uppi fyrir įratugum ķ mįlefnum fatlašra er sama staša og gešfatlašir bśa viš ķ dag og enn ķ dag eru žaš lęknismenntašir einstaklingar og žaš opinbera sem halda žśsundum einstakinga ķ ofbeldisfullri en löglegri stöšu.  Sveinn Rśnar Hauksson lęknir hefur veriš sviptur sjįlfręši og hefur hann barist fyrir breytingu,  hann hefur lżst sjįlfręšissviptingu sem ofbeldisfullri ašgerš sem į ekki aš eiga sér staš ķ nśtķma samfélagi žar sem lįgmarksviršing er borin fyrir einstaklingnum og honum gefiš tękifęri į aš lifa meš fullri reisn.                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                  


18 mįnaša biš eftir innlögn į Bugl

Fyrir nokkrum vikum sķšan kom fram ķ fréttum aš žaš er įtjįn mįnaša biš eftir innlögn į Bugl (barna og unglinga gešdeild),  biš ķ eitt og hįlft įr fyrir barn eša ungling eftir aš komast ķ mešferš er allt of langur bištķmi. Į svona löngum bištķma getur veriš hętta į aš veikindi barnsins versni sem getur oršiš til žess aš žegar barniš kemst loks ķ mešferš žį verši erfišara aš koma viškomandi einstaklingi til bata. Žaš er óverjandi aš hafa svona langan bištķma ķ gešheilbrigšiskerfinu žegar žaš skiptir öllu mįli aš koma einstaklingunum ķ mešferš sem fyrst eftir aš veikinda veršur vart.  Svona langur bištķmi er algerlega óverjandi og getur haft mikil įhrif į lķf barnsins til framtķšar.  Žaš er hefur mikil įhrif į fjölskyldur aš vera heima meš veikt barn ķ langan tķma,  žaš er hvorki leggjandi į barniš eša fjölskylduna aš ętla fjölskyldunni aš sjį um veikt barn į mešan er bešiš ķ eitt og hįlft įr eftir aš barniš kemst ķ mešferš.  Žessi langi bištķmi eftir mešferš į Bugl er enn ein stašfestingin į hve gešheilbrigšiskerfiš hjį okkur er illa ķ stakk bśiš til aš sinna žvķ hlutverki sem žvķ er ętlaš aš sinna.  Žaš er brįšnaušsynlegt aš endurskoša allt gešheilbrigšiskerfiš frį grunni og bind ég vonir viš aš nż gešheilbrigšisstefna bęti mešferš til muna.  Žaš kom lķka fram ķ fréttum um daginn aš žaš er ekki vitaš hvaš veršur um samfélagsgešteymiš ķ Breišholti en žaš hefur starfaš ķ tvö til žrjś įr meš žeim frįbęra įrangri aš innlögnum į gešdeild hefur fękkaš til muna.  Mešferš utan sjśkrahśsa hefur boriš mjög góša įrangur jafnt hér į landi sem ķ nįgrannarķkjunum, žaš er aš auki margfalt ódżrari lausn fjįrhagslega aš sinna einstaklingunum ķ nęrumhverfinu eins og er gert ķ samfélagsgešteyminu ķ Breišholtinu.  Žaš vęri mikil mistök og stórt skref tekiš afturįbak ķ mešferš einstaklinga meš gešręn einkenni aš leggja nišur samfélagsgešteymiš ķ Breišholti.  Žaš hafa um tuttugu prósent breišholtsbśa leitaš til gešteymisins žann stutta tķma sem žaš hefur veriš starfandi.  Yfirvöld žurfa lķka aš gęta aš žvķ aš einstaklingarnir eiga mun aušveldara meš aš leita eftir ašstoš hjį stofnun eins og samfélagsgešteyminu heldur en į sjśkrahśsi.  Žaš fylgir žvķ erfišur stimpill aš leita eftir ašstoš į gešdeild og margir vilja ekki leita til gešdeildar en taka fagnandi ašstoš ķ nęrumhverfinu hjį samfélagsgešteymi.  Ég er žess fullviss aš margir sem hafa fariš til samfélagsgešteymisins hefšu ekki leitaš eftir ašstoš į gešdeild į sjśkrahśsi.  Vandamįl margra er žess ešlis aš žeir žurfa frekar lķtin stušning sem mį sinna ķ nęrumhverfinu hjį samfélagsteymi.  Žaš yrši stórslys ef samfélagsgešteymiš ķ Breišholti veršur lagt nišur, žaš myndi verša til žess aš margir myndu ekki leita sér ašstošar heldur myndi stór hópur einstaklinga velja aš bera vanlķšan sķna meš sjįlfum sér frekar en aš leita sér ašstošar į sjśkrahśsi og bera žar meš erfišan stimpill um alla framtķš.


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband